Gyvenimo džiaugsmo ir bendruomenės stiprybės istorija. Fotografės Catherine Hyland susidomėjimą Šiaurės Korėja sužadino Barbara Demick knyga „Neturime ko pavydėti: Šiaurės Korėjos kasdienybė“. Ji pradėjo lankyti į Londoną atvykusiems pabėgėliams iš Šiaurės Korėjos skirtus susitikimus ir sužinojo, kad pietinio Londono Nju Maldeno priemiestis tapo namais didžiausiai Šiaurės Korėjos pabėgėlių grupei iš Korėjos pusiasalio. Užmezgusi ryšį su bendruomene ji rado grupelę žmonių, kurie švenčia gyvenimą šokdami, dainuodami ir vykdydami kitą bendruomeninę veiklą. Projektas „LUMIX Stories for Change“ padėjo jai sukurti filmuotą ir fotografuotą projektą apie šią bendruomenę.
Apie 600 pabėgėlių įsikūrė Nju Maldene, kur kuria naują, režimo nevaržomą gyvenimą. Pabėgėlių gyvenimas sudėtingas, jie nuolat lygina tai, kas buvo, ir kas yra dabar. Režimo žiaurumą sunku įsivaizduoti: badas, propaganda, politinis spaudimas ir bausmės – tik kelios problemos, su kuriomis jie susidūrė kiekvieną dieną. Viskas nuspręsta už juos. Laisvos valios nėra. Net ir pabėgus į kitą šalį, psichologinis ir kultūrinis prisitaikymas labai sunkus dėl žmonių patirtų ekstremalių sąlygų. Nju Maldene, Korėjos vyresniųjų piliečių bendruomenė suformavo pabėgėlių bendriją. Čia jie gali dalintis prisiminimais, dalyvauti įvairiose veiklose ir pamokose. Filmuotame ir fotografuotame projekte Hyland užfiksavo šios bendruomenės narius ir tyrinėjo, kaip ritualai vienija žmones pokyčių ir persikėlimo metu.
Komandoje su Gem Fletcher ji užmezgė kontaktus su Korėjos vyresniųjų piliečių bendruomene – savanorių grupe, veikiančia labdaros parduotuvės galiniame kambaryje. Nariai, daugiausia vyresni asmenys, kartu gamina ir dalinasi maistu. Jie organizuoja įvairias veiklas, pradedant anglų kalbos pamokomis ir baigiant grojimu tradiciniais korėjietiškais muzikos instrumentais. Taip pat vyksta choro ir tradicinių šokių repeticijos. Vyresniesiems nariams bendruomenė yra labai svarbi, nes suteikia saugią aplinką, galimybę išsaugoti tradicijas ir čia jie gali pasidalinti savo viltimis bei svajonėmis apie ateitį. Šiuo projektu Hyland norėjo sugriauti stereotipus ir išankstinę nuomonę apie žmones iš Šiaurės Korėjos ir jų gyvenimo būdą.
Ji nesutelkė dėmesio į negatyvą ir traumas, kurios asocijuojasi su gyvenimu valdant Šiaurės Korėjos režimui, bet siekė sukurti kažką pakelėjančio. Ji pasirinko sutelkti dėmesį į ritualus, nes būtent jie sieja žmones su namais ir vieną su kitu. Ji dirbo su vertėja, kuri sugebėjo supažindinti ją su žmonėmis ir vietomis, apie kurias kitaip ji niekada nebūtų sužinojusi. Kadangi ji buvo puiki klausytoja, jai pavyko pelnyti bendruomenės narių pasitikėjimą. Šiam projektui ji sukūrė kelis filmus ir fotografavo studijoje. Fotografavimas studijoje tapo įsimintina diena Hyland. Dirbdama kartu su broliu, scenografu Danny Hyland, ir DOP Jorge Luis Dieguez, ji paruošė sceną, kurioje šokių trupės nariai galėjo pasirodyti ir išreikšti save.
Anot Hyland, ši diena studijoje suteikė galios bendruomenės nariams, nes jie viską sprendė patys; viskas, ko ji paprašė, buvo atlikti mėgstamus šokius. Įgyvendindama savo projektą Hyland naudojo LUMIX S1R fotoaparatą su LUMIX 24–105 mm objektyvu ir LUMIX S1 su LUMIX S PRO 50 mm objektyvu. Taip jai pavyko lengvai pereiti iš fotografavimo į filmavimą ir atvirkščiai.
„LUMIX Stories for Change“ – bendras LUMIX ir „British Journal of Photography“ darbas, kuriuo pokyčiai skatinami pasitelkiant fotografavimą.
Catherine Hyland
Catherine Hyland – Londone gyvenanti menininkė. Savo nuotraukose jį vaizduoja žmones ir jų ryšį su šalimi, kurioje jie gyvena. Kraštovaizdžiu pagrįstuose darbuose ji atskleidžia sufabrikuotos atminties, tinklų, atskyrimo ir tautinės tapatybės sąvokas.
Jos didelio formato nuotraukose vaizduojamas žmonijos bandymas – kartais efektyvus, karais nelabai, sutramdyti aplinką. Stebėjimas, paskatinęs tiek meninę, tiek komercinę veiklą, suteikė galimybę eksponuoti tokiose vietose kaip „Focal Point“ galerija Sautende (programa RADICAL ESSEX), taip pat „Month of Photography Los Angeles“, „Renaissance Photography Prize“, „National Portrait Gallery“, „Royal Photographic Society“, LES MAGASINS GÉNÉRAUX, „Somerset House“, Londono dizaino muziejus, ICA & MAC Birmingame. Hyland savo projektuose vaizduoja žmonijos bandymus sutramdyti ir pakeisti gamtą, tiek praeityje, tiek dabar.
„British Journal of Photography“
„British Journal of Photography“ – ilgiausiai pasaulyje gyvuojantis fotografijos titulas. Mėnesinis žurnalas pristato fotografus, kurie iš naujo atranda supančią terpę ir tai, kaip ji formuoja mūsų požiūrį į pasaulį. Pradedant ilgomis apybraižomis ir baigiant kasdieniais redakcijos straipsniais, skelbiamais BJP-Online, BJP tyrinėja menininkų, išsilaisvinusių iš jų pirmtakus varžiusių estetinių konvencijų ir ideologijų, kūrybą.
